liuobti

liuobti
liuõbti, -ia, -ė 1. tr. S.Dauk gyvulius šerti, duoti ėsti: Ieva trūsdavosi apie daržą ir ožkas liuobdavo Mš. Nei kiaulės liuõbtos, nei karvės žiūrėtos Rm. Kai šiaudais karves liuõbsi, tai pieno neturėsi Užp. Jei nori, kad gyvuliai geri būtų, dažnai liuõbk Všk. Jau metas karves liuõbt pietų Č. Kiaules liuõbiam vienom bulvėm Svn. Gyvuliam liuõbia avižas Ėr. Liuobiami šiaudai baigiasi Grž. Liuõbiamas gyvulys išturės Grž. Atėjo liuõbiamas laikas Grž. | Žmonis liuobiaũ – kiaulės atliko neliuobtos Mžš. ^ Liuobt nėra kam, o melžt – visi PPr122. Kaip vilką neliuobk – vis miškan žiūri LTR. Stačias arklį liuobsi – gulom važiuosi; gulom arklį liuobsi – stačias važiuosi LTR(Kp). | refl.: Kasdien Monika kėlėsi brėkštant, liuobėsi, virė pusrytį P.Cvir. Gana šieną grėbti, laikas eiti liuõbtis Ar. Visa diena praejo besiliuõbiant Št. Jau metas eiti liuõbtųsi Užp. 2. intr. triūsti apie namus, eiti namų apyvoką, ruoštis: Tas vaikiščias per visą dieną liuõbia ir liuõbia apie namus Žal. | refl. R, K: Šiandien ji visą dieną liuõbėsi po virtuvę Snt. Ana liuõbias, t. y. gerbias J. Liuobėsi aplink savo namus brš. Sesuo mano paliko mane pačią liuobtis (aba tarnaut) Ev. 3. tr. M valyti, švarinti, kuopti, mazgoti: Vaiką liuõbia Nč. Karvė liuõbia (laižo) telią Arm. Aš tave auginau, nešiojau ir liuobiaũ Lš. Prieš vestuves nuotakai namą liuõbti (mazgoti) negalima – nesiseks gyvenime Lp. Nuo ryto ligi vakaro turėjau liuobti su šaltu vandeniu baltinius Lzd. ║ prk. kraustyti, vogti: Atsirado gudruolis svetimus kišenius liuobti KrvP(Drsk). 4. intr. mušti, kirsti, kulti: Pastrauk, ba kad liuobsiù, tai net apsilaižysi Mrs. Paėmęs lazdą jau kad liuõbė jam per nugarą Al. Kad liuõbia arkliui per šonus botagu Prn. | Spragilais liuõbdavo liuõbdavo (kuldavo) rytais Gs. Liuõbia su spragilu iš peties Kt. | Lietus kad liuobė, tai iš karto perlijo Krok. | refl.: Jie visą amžių liuõbės ir liuõbės Jnš. 5. tr. daug valgyti, srėbti, kirsti: Liuõbia Julius tą šaltą bulvienę Skr. Sakei, tau negardu, o liuobì, ir gana, tuos barščius Žvr. Liuõbia lašinius išsijuosęs Prn. \ liuobti; apliuobti; atliuobti; įliuobti; išliuobti; nuliuobti; paliuobti; perliuobti; praliuobti; priliuobti; suliuobti; užliuobti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • liuobti — liuõbti vksm. Kiaulès liuõbiame bùlvėmis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apliuobti — apliuõbti, ia, àpliuobė tr. 1. Užp, Krč apšerti, pašerti gyvulius: Senis àpliuobė gyvulius, uždarinėjo duris Ėr. Kol apliuobì tas kiaules, tai tiek prisikamuoji, kad nei kojų negali pavilkti Srv. Ar tu apìliuobei visus gyvulius? Dkk.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atliuobti — atliuõbti, ia, àtliuobė tr. Š atšerti, atpenėti: Buvo taip sublogęs gyvulėlis, dabar jau àtliuobtas Grž. Uždavė arkliui avižų ir atàliuobė Ds. liuobti; apliuobti; atliuobti; įliuobti; išliuobti; nuliuobti; paliuobti; perliuobti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gudruolis — gudruõlis, ė smob. (2) gudrus žmogus ar gyvulys: Ne, draugai, valstietis gudresnis už daugelį gudruolių mieste rš. Atsirado gudruolis svetimus kišenius liuobti! Drsk. Gudruolė prižadėjo kiškiukus išmokyti žaisti, skaityti, rašyti ir po medžius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gulsčias — gul̃sčias, ià adj. (4) K gulintis; pakrypęs, pažulnus: Gul̃sčias medis J. Dėk gul̃sčią [lentą], nestatyk Slm. Padej[o] (priėjo) gulsčiop an žemės tavorišo (draugo) AruP132. Bet kuri viena kraštinė, dažniausiai gulsčioji, laikoma trikampio… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gyvulinis — gyvulìnis, ė adj. (2) → gyvulys 1: Čia bus gyvulìniai miltai (gyvuliams liuobti skirti), o čia valgomieji Grž. Nuo gyvulinių burokų kyla karvės pieningumas rš. Žemė reikalauja gyvulìnio mėšlo Ad. Gyvulìnis daktaras (kur gyvulius gydo) Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išliuobti — išliuõbti, ia, ìšliuobė tr. 1. išmitinti, iššerti: Daug galvijų užsilikot, per žiemą bus sunku išliuõbti Užp. Savo pašaru iki pavasario neišliuobsiù Ds. | refl. Š. 2. išpenėti, riebų padaryti: Jo gyvuliai visada gražiai išliuobtì Ds. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • jednoti — ×jednoti, oja, ojo (l. jednać) tr. K, Q72 1. N vienyti, taikinti. 2. glostyti (ką), gerintis prie ko: Jis kaip šuo: kol jednoji, tol nekanda Vl. Aš jį nejednosiu per visą amžių kaip mažą vaiką Vl. 3. Nj šerti, liuobti (gyvulius). jednoti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • karputė — karpùtė sf. (2) maža bulvė: Tris pūdus karpùčių pasisodinau, bus kuo kiaules liuobti Grž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kratinys — kratinỹs sm. sing. (3b) 1. šieno ir šiaudų mišinys gyvuliams šerti: Galvijams duoda krãtinio J. Krãtinį krato su šakėms, o pakulas su virbalu VšR. Paimk glėbį dobilų, glėbį šiaudų, sukratyk, ir būs tau kratinỹs Lž. Vyrai krãtinį krečia Dkš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”